Trakų meno mokyklos Lentvario skyrius įsikūrė 1980 m. 2008 metais persikėlė į naujas patalpas Lentvario „Versmės“ gimnazijoje.
Lentvario skyriuje įgyvendinamos šios programas:
Pradinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa (3 metai).
Pagrindinio muzikinio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa (4 metai).
Šiuo metu muzikos ugdymo programoje siūloma mokytis groti šiais instrumentais.
Fortepijonas suteikia labai plačias galimybes tiek solo, tiek muzikuoti įvairiuose ansambliuose. Nebūtina tapti profesionaliu pianistu, kad pajustum šio instrumento muzikavimo pilnatvę, o pianistinių įgūdžių lavinimas visapusiškai gerina vaikų koordinaciją ir psichomotoriką, stipriną valią ir ištvermę, turtina vidinį pasaulį. Mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas harmoningam vaiko vystymuisi, brandžios asmenybės ugdymui. Savo įgūdžius grojant fortepijonu mokiniai demonstruoja mokyklos koncertuose, miesto renginiuose, rajoniniuose ir respublikiniuose festivaliuose bei konkursuose. Fortepijoną dėsto mokytojos metodininkės Rasa Kanišauskaitė, Loreta Bakučionienė, vyresnioji mokytoja Natalija Balčiūnienė.
Smuikas – vienas iš svarbiausių šiuolaikinių muzikos instrumentų. Jis mažiausias iš styginių instrumentų šeimos. Pirmosios žinios apie smičių mus pasiekia iš IX a. Persijos ir Kinijos. Tobulumo smuikas pasiekė apie 1700 m. didžiųjų italų smuikų meistrų Amačių, Gvarnerių ir Stradivarijų šeimų dirbtuvėse. Pirmosios rašytinės žinios apie smuiką Lietuvoje siekia XIV amžių. Grojimas smuiku lavina klausą, judesių koordinaciją, smulkiąją motoriką. Smuiką dėsto vyresnioji mokytoja Ingrida Šimulionienė.
Akordeonas – šiuolaikinis akordeonas yra ištobulintas muzikos instrumentas, mėgiamas ir populiarus klausytojų tarpe. Juo grojama solo, ansambliuose, orkestruose. Akordeoną dėsto vyresnioji mokytoja Vaida Baronienė.
Muzikavimas (pagrindinis instrumentas). Muzikavimo tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti instrumentinio muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia kūrybiškumui atskleisti. Pradinio muzikavimo dalyko programoje (1-3 mokymo metais) susipažindinama su instrumento valdymo įgūdžiais, meninės išraiškos priemonėmis. Pagrindinio muzikavimo dalyko programoje (4-7 mokymo metais) plėtojamos muzikavimo, instrumento technologijos pažinimo ir muzikinės saviraiškos galimybės. Dalyko programos derinamos su mokyklos mokomųjų kolektyvų programomis.
Solfedžio. Dalyko tikslas – plėtoti bendruosius muzikinius gebėjimus: ritmo, dermės, intonavimo pojūtį, klausą, muzikinę atmintį.
Muzikos istorija. Dalyko tikslas – pažinti muzikinės kultūros ištakas ir raidą, stilistines ypatybes, žanrus, muzikos ir kitų menų sąveiką, kultūros epochas.
Solfedžio ir muzikos istorijos dalykų mokytoja Julija Vėželytė-Vilkevičienė.
Nuo 2021 metų Lentvaryje vykdoma šokio ugdymo programa.
Pradinio šokio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa (3 metai).
Pagrindinio šokio formalųjį švietimą papildančio ugdymo programa (4 metai).
Be lietuvių liaudies šokių mokykloje mokoma klasikinių, folklorinių, pasaulio tautų šiuolaikinių šokių. Mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas harmoningam vaiko vystymuisi, plastiškumui, judesių koordinacijai, grakščiai, taisyklingai laikysenai. Mokyklos šokėjai aktyviai dalyvauja koncertuose, integruotuose projektuose, kūrybinėse stovyklose ir kituose mokyklos, miesto, regiono bei nacionaliniuose renginiuose. Aktyviai koncertuoja mokyklos tautinių šokių kolektyvas „Žvaigždūnė“ (vadovė Birutė Mažrimienė). Mokyklos šokio ugdymo programos absolventai šoka įvairiuose meno kolektyvuose, yra pasirinkusių profesionalų kelią.
Šiuo metu su mokiniais dirba vyresnioji mokytoja Birutė Mažrimienė ir koncertmeisterė Božena Račinska.
Šokio raiškos ugdymu siekiama padėti mokiniams įgyti šokio žinių, ugdyti šokio gebėjimus, plėtoti šokio ir bendrąsias kompetencijas.
Lietuvių sceninis šokis – lietuvių sceninio šokio žingsniai, pagrindinės rankų padėtys, susikabinimai ir figūros šokyje.
Klasikinis šokis – klasikinio šokio abėcėlė: kojų verstumo lavinimas, taisyklinga laikysena, lankstumas, lengvas aukštas šuolis, judesio koordinacijos ugdymas. atveria kelią į kūno judesių grožį, jutimų pasaulį, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir kūrybiškumui.
Lietuvių liaudies papročiai ir folkloras – supažindina su lietuvių liaudies kalendoriniais, darbo , šeimos gyvenimo papročiais bei su jais susijusiais folkloriniais šokiais, rateliais, lietuvių tautiniais kostiumais.
Sceninio šokio ansamblis supažindina ir išsamiai studijuoja sceninį šokį ir muziką kaip kultūros reiškinį, išmoko suvokti ir puoselėti lietuvių sceninio šokio autorių kūrybinį palikimą.
Pasaulio tautų šokis supažindina moksleivius su įvairių pasaulio tautų liaudies šokiais ir muzika, plėtoja komunikabilumą, intelektą ir įgūdžius, lavina estetinį skonį ir kultūrinę savimonę.
Šokio kompozicija ir improvizacija – plėtoja gebėjimą judesiu parodyti mąstymo lankstumą, originalumą, lakią ir drąsią vaizduotę (improvizacija) ir tai sudėlioti į minties ir judesio pradžią, plėtotę ir pabaigą (kompozicija), panaudojant jau turimas žinias (lietuvių liaudies sceninio šokio, klasikinio šokio) ir įgyjant naujų šokio meno žinių, supratimo ir gebėjimų.
Sceninė raiška vystoma per koncertinę praktiką.
Šokio dalykų pamokos vyksta grupėmis. Grupė gali būti formuojama pagal konkretiems mokiniams iškeltą konkrečią užduotį, todėl jos sudėtis gali keistis.
