Muzika, dailė, šokis

MUZIKOS SKYRIUS

Muzikinio ugdymo branduolys – tai moksleivių meninę raišką ir brandą užtikrinanti muzikos dalykų visuma. Muzikos skyriuje mokomi moksleivių meninę raišką užtikrinančio muzikinio ugdymo branduolio dalykai.

Muzikavimas (pagrindinis instrumentas). Muzikavimo tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti instrumentinio muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia kūrybiškumui atskleisti. Pradinio muzikavimo dalyko programoje (1-3 mokymo metais) susipažindinama su instrumento valdymo įgūdžiais, meninės išraiškos priemonėmis. Pagrindinio muzikavimo dalyko programoje (4-7 mokymo metais) plėtojamos muzikavimo, instrumento technologijos pažinimo ir muzikinės saviraiškos galimybės. Dalyko programos derinamos su mokyklos mokomųjų  kolektyvų programomis.

Antrasis muzikos instrumentas. Dalyko tikslas – plėtoti muzikos suvokimą, muzikinį komunikabilumą, muzikavimo įgūdžius.

Solfedžio. Dalyko tikslas – plėtoti bendruosius muzikinius gebėjimus: ritmo, dermės, intonavimo pojūtį, klausą, muzikinę atmintį.

Muzikos istorija. Dalyko tikslas – pažinti muzikinės kultūros ištakas ir raidą, stilistines ypatybes, žanrus, muzikos ir kitų menų sąveiką, kultūros epochas.

Solfedžio ir muzikos istorijos dalykų moko mokytojos metodininkės Roma Gorlačiovienė ir Sandra Stasiūnaitė – Luskevičienė.

Siūloma mokytis groti įvairiais instrumentais.

Fortepijonas suteikia labai plačias galimybes tiek solo, tiek muzikuoti įvairiuose ansambliuose. Nebūtina tapti profesionaliu pianistu, kad pajustum šio instrumento muzikavimo pilnatvę, o pianistinių įgūdžių lavinimas visapusiškai gerina vaikų koordinaciją ir psichomotoriką, stipriną valią ir ištvermę, turtina vidinį pasaulį. Mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas harmoningam vaiko vystymuisi, brandžios asmenybės ugdymui. Savo įgūdžius fortepijono skyriaus mokiniai parodo mokyklos koncertuose, miesto renginiuose, rajoniniuose ir respublikiniuose festivaliuose bei konkursuose.

Fortepijoną dėsto mokytojos metodininkės Rasa Kanišauskaitė, Neringa Mišeikienė, Loreta Bakučionienė, Natalija Šumskienė, vyresniosios mokytojos Jovita Tumasonienė, Natalija Burdienė, Asta Kvasytė.

Smuikas – vienas iš svarbiausių šiuolaikinių muzikos instrumentų. Jis mažiausias iš styginių instrumentų šeimos. Pirmosios žinios apie smičių mus pasiekia iš IX a. Persijos ir Kinijos. Tobulumo smuikas pasiekė apie 1700 m. didžiųjų italų smuikų meistrų Amačių, Gvarnerių ir Stradivarijų šeimų dirbtuvėse. Pirmosios rašytinės žinios apie smuiką Lietuvoje siekia XIV amžių. Grojimas smuiku lavina klausą, judesių koordinaciją, smulkiąją motoriką. Smuiką dėsto mokytoja metodininkė Ieva Tijūnėlienė ir vyresnioji mokytoja  Ingrida Šimulionienė.

Akordeonas – šiuolaikinis akordeonas yra ištobulintas muzikos istrumentas, mėgiamas ir populiarus klausytojų tarpe. Juo grojama solo, ansambliuose, orkestruose. Akordeoną dėsto mokytoja metodininkė Rasa Mikiškienė, vyresnioji mokytoja Vaida Baronienė, mokytojas Martynas Žemaitis.

Birbynė, lamzdelis, skrabalai – originalūs lietuviški instrumentai. Įdomiai ir savitai skamba jais atliekamas šiuolaikinis, klasikinis, liaudiškas repertuaras. Šiuos instrumentus dėsto mokytojas metodininkas Kastytis Mikiška.

Muzikavimas pučiamaisiais instrumentais teigiamai veikia muzikanto organizmo fiziologiją, visapusiškai jį stiprina. Moksleiviai gali rinktis fleitą, saksofoną, bei visą gamą varinių pučiamųjų – trimitą, kornetą, fliugelhorną, althorną, valtorną, eufoniją, tromboną ir tūbą. Įvairus pučiamųjų repertuaras nuo klasikos iki džiazo ir pramoginių žanrų suteikia mokiniams plačias muzikavimo galimybes. Dėsto mokytojai metodininkai Arvydas Mišeikis, Ričardas Čiupkovas, vyresnysis mokytojas Nojus Jurkus, mokytojai Ieva Kašėtienė, Indrė Kuleševičienė, Valentas Marozas.

Mušamųjų instrumentų klasėje mokoma groti ritminiais (būgnai, gongai, varpeliai ir kt.), melodiniais (marimba, kslilofonas, vibrofonas) instrumentais. Dėsto pradedantysis mokytojas Mindaugas Juškevičius.

Pagrindinio instrumento pamokos vyksta individualiai.

Muzikavimas fanfariniame orkestre (saksofonai, variniai pučiamieji ir mušamieji instrumentai) plėtoja kolektyvinio muzikavimo, sceninės kultūros, meno interpretacijos ir meninės saviraiškos įgūdžius. Siekiama demokratiškumo, tarpkultūrinio pažinimo ir bendravimo kompetencijų. Tai – ilgalaikė meninio ugdymo programa orientuota į kūrybinę ir meninę veiklą, siekiant integruoti meno dalykų ugdymo turinį, skatinti ir plėtoti saviraišką, kelti meistriškumą. Orkestro vadovas ir dirigentas – Rokas Podelis.

Mokiniai muzikuodami solo, įvairių sudėčių instrumentiniuose ansambliuose bei fanfariniame orkestre, dalyvauja koncertuose, festivaliuose, konkursuose, kūrybinėse stovyklose, meniniuose projektuose. Mokykla organizuoja išvykas į koncertus, teatrų spektaklius. Mokykloje nuolatos rengiami koncertai – susitikimai su žymiais atlikėjais.

 

ŠOKIO SKYRIUS 

Be lietuvių liaudies šokių mokykloje mokoma klasikinių, folklorinių, pasaulio tautų šiuolaikinių šokių. Mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas harmoningam vaiko vystymuisi, plastiškumui, judesių koordinacijai, grakščiai, taisyklingai laikysenai. Mokyklos šokėjai aktyviai dalyvauja koncertuose, bendruose su muzikos ir dailės skyriais rengiamuose integruotuose projektuose, kūrybinėse stovyklose ir kituose mokyklos, miesto, regiono bei nacionaliniuose renginiuose. Aktyviai koncertuoja mokyklos tautinių šokių kolektyvai “Žvaigždūnė” (vadovė Birutė Mažrimienė), “Gandriukas” (vadovė Akvilė Prakapienė), mokytojos V. Bagdonienės jaunučių ir jaunių grupės. Šokėjai koncertines programas rengia drauge su instrumentiniu ansambliu (vadovas Kastytis Mikiška).  Mokyklos šokio skyriaus absolventai šoka įvairiuose meno kolektyvuose, yra pasirinkusių profesionalų kelią.

Šiuo metu su mokiniais dirba vyresniosios mokytojos Birutė Mažrimienė, Vida Bagdonienė ir  Akvilė Prakapienė. Joms talkina koncertmeisterės Božena Račinska ir Renata Luskevičienė.

Šokio raiškos ugdymu siekiama padėti mokiniams įgyti šokio žinių, ugdyti šokio gebėjimus, plėtoti šokio ir bendrąsias kompetencijas.

Lietuvių sceninis šokis – lietuvių sceninio šokio žingsniai, pagrindinės rankų padėtys, susikabinimai ir figūros šokyje.

Klasikinis šokis – klasikinio šokio abėcėlė: kojų verstumo lavinimas, taisyklinga laikysena, lankstumas, lengvas aukštas šuolis, judesio koordinacijos ugdymas. atveria kelią į kūno judesių grožį, jutimų pasaulį, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir kūrybiškumui.

Lietuvių liaudies papročiai ir folkloras - supažindina su lietuvių liaudies kalendoriniais, darbo , šeimos gyvenimo papročiais bei su jais susijusiais folkloriniais šokiais, rateliais, lietuvių tautiniais kostiumais.

Sceninio šokio ansamblis supažindina ir išsamiai studijuoja sceninį šokį ir muziką kaip kultūros reiškinį, išmoko suvokti ir puoselėti lietuvių sceninio šokio autorių kūrybinį palikimą.

Pasaulio tautų šokis supažindina moksleivius su įvairių pasaulio tautų liaudies šokiais ir muzika, plėtoja komunikabilumą, intelektą ir įgūdžius, lavina estetinį skonį ir kultūrinę savimonę.

Šokio kompozicija ir improvizacija – plėtoja gebėjimą judesiu parodyti mąstymo lankstumą, originalumą, lakią ir drąsią vaizduotę (improvizacija) ir tai sudėlioti į minties ir judesio pradžią, plėtotę ir pabaigą (kompozicija), panaudojant jau turimas žinias (lietuvių liaudies sceninio šokio, klasikinio šokio) ir įgyjant naujų šokio meno žinių, supratimo ir gebėjimų.

Sceninė raiška vystoma per koncertinę  praktiką.

Šokio dalykų pamokos vyksta grupėmis. Grupė gali būti formuojama pagal konkretiems mokiniams iškeltą konkrečią užduotį, todėl jos sudėtis gali keistis.

Pradinio ugdymo programa yra 3 metų.

Pagrindinio ugdymo programa trunka 4 metus.

.

DAILĖS SKYRIUS

Dailė – tai ne vien piešimas, kaip dažnai manoma. Vaikai mokomi piešti ir tapyti įvairia technika – pieštuku, anglimi, tušu, guašu, tempera, akvarele, tekstilės dažais. Taip pat mokoma grafikos, skulptūros, keramikos. Dėstomi dailės pažinimo dalykai, užsiimama laisva kūryba. Organizuojami susitikimai su žymiais dailininkais, lankomos jų dirbtuvės ir parodos, darbas vyksta ir gamtoje, kūrybinėse stovyklose – pleneruose, kur vaikai susipažįsta ir studijuoja Trakų krašto kultūros paveldą. Plenero metu sukaupta medžiaga naudojama kuriant piešinius visų mokslo metų eigoje.
Geriausi mokinių darbai pristatomi respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, eksponuojami parodose. Dailės skyriaus mokiniai su kitais skyriais dalyvauja bendruose meniniuose renginiuose, kuria dekoracijas, programėles ir logotipus. Dailės skyrių baigė jau kelios absolventų laidos, iš kurių ne vienas mokinių pasirinko tolimesnį su daile susijusį kelią.

Mokymosi metu išugdytas meninis skonis, spalvų ir formų pojūtis  – tai turtas, išliksiantis visam gyvenimui.

Su mokiniais dirba vyresnieji mokytojai Renata Mečkovskienė, Girėnas Širbinskas, Jonas Mečkovskij, Nijolė Mečkovskaja.

Dailės ugdymo branduolys – tai moksleivių meninę raišką ir brandą užtikrinanti dailės dalykų visuma. Siūlomi šie moksleivių meninę raišką užtikrinančio dailės ugdymo branduolio dalykai:

Grafinė raiška – skatinama ieškoti netradicinių ir tradicinių išraiškos priemonių panaudojant grafinės raiškos kalbą, stebėti, analizuoti, interpretuoti gamtinę bei kultūrinę aplinką, tikrovę, vizualizuojama ir tiriamą, apibūdinant jos pagrindinius bruožus, estetines vertybes. Ugdomas gebėjimas kūrybos procese naudoti įvairias grafikos technikas, jas taikyti norimai idėjai atskleisti.

Erdvinė raiška formuojamas erdvinis mąstymas, ugdomi erdvinio vaizdavimo gebėjimai aplinkoje egzistuojančius objektus ir reiškinius perteikti ne vien plokštumoje, bet erdvėje, naudojant natūralias, dirbtines, gamtines medžiagas, pasitelkiant šiuolaikines technologijas.

Spalvinė raiška – meninio vaizdo kūrimas naudojant spalvas, dėmes, potepius. Spalvinės raiškos programoje daugiausia dėmesio skiriama spalvų savybių, plastinės raiškos, tapybos priemonių ir technikų pažinimui. Mokomasi tapyti akvarelės, guašo, akrilo, aliejinės tapybos bei naujomis, mišriomis tapybos technikomis. 

Dailės pažinimas ir reflektavimas  supažindinama su elementariomis dailės istorijos žiniomis, dailės žanrais, lietuvių liaudies menu, lankomos parodos. Pagrindinis šių pamokų tikslas – pažinti meną mūsų aplinkoje ir per kūrybinį procesą susipažinti su plastinės kalbos elementais, svarbiausiais dailės terminais.

Piešimas  mokoma matyti, suprasti ir perteikti plokštumoje trimatį vaizdą. Vaizduoti daiktus plokštumoje linijos, štricho, tonų ir pustonių pagalba. Visapusiškai supažindinti su piešimo priemonių įvairove. Mokoma pasirinkti ir tikslingai naudoti įvairias piešimo technikas, formas, kūrimo būdus. Suvokti piešimo priemonių svarbą formos plastinei raiškai. Mokant mokinius piešimo, laikomasi uždavinių nuoseklumo, laipsniškumo perėjimo nuo paprastų iki sudėtingesnių uždavinių. 

Tapyba – ugdomas spalvinis jautrumas, įvairių technikų pradmenų suvokimą, formos modeliavimą, koloritą, ir t.t. Tapoma guašu, akvareliniais dažais ant popieriaus lapų, akrilu ar aliejiniais dažais ant gruntuoto presuoto kartono ar drobės. Pagrindas – akademinis natiurmortas. Mokymosi etapai – etiudas, natiurmorto komponavimas, spalviniai santykiai, paveikslo visuma. Mokiniai išmoksta apimtinės formos modeliavimo: šviesotamsos ir spalvinių derinių, erdvės sampratos: šviesos, šešėlių, refleksų, planų santykių, nuotaikos, ir kitų tapybos paslapčių.

Kompozicija – meno kūrinio elementų išdėstymas kontrastuojant, harmonizuojant, bei akcentuojant plastinės raiškos priemones (linijas, plokštumas, tūrius, spalvas, šviesą, šešėlius), nustatant vaizdo dalių proporcijas ir ritmą., jų tarpusavio ryšys ir santykis su visuma. Kompozicijos taisyklių mokėjimas yra pagrindas kūrybai. Mokiniai mokomi daiktų komponavimo apibrėžtoje erdvėje dėsnių, supažindinami su kompozicijos meninės raiškos ir harmonizavimo priemonėmis. Šalia dekoratyvinių užduočių atliekamos teminės kūrybinės užduotys, kuriamos erdvinės kompozicijos. Kūrybos procese sėkmingai naudojamos naujos medžiagos ir technologijos, įkvėpimo pasisemiant Lietuvos etnokultūros lobynuose.

Skulptūra – erdvinės formos suvokimo ir kūrimo pagrindai. Apima erdvinių, meninių objektų kūrimą iš įvairių medžiagų, kopijuojant aplinkoje egzistuojančias formas, sureikšminant ir pabrėžiant tam tikras jų ypatybes arba kuriant abstrakčius objektus, remiantis pagrindinėmis geometrinėmis formomis. Mokiniai susipažįsta su medžiagų savybėmis, išbando tradicines ir netradicines medžiagas skulptūrinėms idėjoms įgyvendinti.

Dailėtyra – mokiniai susipažįsta su senųjų pasaulio kultūrų įtaka šiuolaikinei dailei, etnokultūra, tautodaile ir jos santykiu su šiuolaikine visuomene, mokslo pasiekimais, technikos revoliucija ir naujais vizualinės raiškos būdais. Ugdomas gebėjimas pristatyti savo tiriamosios, kūrybinės veiklos darbą, rengti recenzijas apie vykstančius meninius įvykius mokykloje ir už jos ribų.

Pasirenkamieji dalykai:

Grafika – plėtojamos žinios apie grafikos meną, tobulinant grafikos technikų įvaldymą. Mokoma tikslingai pasirinkti grafinės raiškos priemones ir vaizdavimo būdus, kuriant darbų ciklus, įvairaus žanro bei stiliaus kompozicijas, stebint ir interpretuojant natūrą.

Dizainas – apima mokinių kūrybinį darbą su įvairiomis medžiagomis, klasikinėmis ir šiuolaikinėmis technikomis, tradicinėmis ir naujomis priemonėmis, naujų daiktų, objektų, meno kūrinių kūrimą, jų analizę ir interpretaciją. Moksleiviai susipažins su neaprėpiama dizaino kūryba – jo pritaikymu realiame gyvenime – analizuos dizaino projektų kūrimo procesą, nagrinės pavyzdžius ir mokysis sukurtus darbus parengti įgyvendinimui.

Vasaros praktika (pleneras) – visus metus dirbus klasėse, labai smagu išeiti į lauką ir pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus, įspūdžius įamžinti fotografijose, etiuduose ir eskizuose, piešti architektūrines detales, tapyti skirtingų gamtos nuotaikų gamtos vaizdus.

Pradinio ugdymo programa yra 3 metų.

Pagrindinio ugdymo programa trunka 4 metus.