Trakai

.MUZIKOS SKYRIUS

Muzikinio ugdymo branduolys – tai moksleivių meninę raišką ir brandą užtikrinanti muzikos dalykų visuma. Muzikos skyriuje mokomi šie moksleivių meninę raišką užtikrinančio muzikinio ugdymo branduolio dalykai:

Pagrindinis instrumentas. Pradinio muzikavimo programoje (1 – 3 mokymo metais) dalykas padeda susipažinti su instrumento technika, meninės išraiškos priemonėmis, moksleiviui renkantis vieną muzikos instrumentų. Pagrindinio muzikavimo programoje (4 – 7 mokymo metais) dalykas plėtoja muzikavimo, instrumento technologijos pažinimo ir muzikinės saviraiškos galimybes. Dalyko programos derinamos su mokyklos mokomųjų  kolektyvų programomis.

Antrasis muzikos  instrumentas. Dalyko tikslas – plėtoti muzikos suvokimą, muzikinį komunikabilumą, muzikavimo įgūdžius. Bendru antruoju muzikos instrumentu rekomenduojamas fortepijonas (pianinas).

Muzikos rašto ir kultūros pažinimas. Dalyko tikslas – lavinti muzikinę klausą integruojant solfedžio, muzikos kūrinių klausymo ir muzikos istorijos elementus. Pagrindinio muzikavimo programoje  kultūros pažinimą tęsia solfedžio ir muzikos istorijos dalykai.

Muzikos skyrius siūlo mokytis groti įvairiais instrumentais. Ugdymo programų trukmė -  7 metai.

 Fortepijonas suteikia labai plačias galimybes tiek solo, tiek muzikuoti įvairiuose ansambliuose. Moksleiviai įgyja ne tik specialybės, bet ir ansamblinio grojimo teorines ir praktines žinias, kurias puikiai naudoja ir tolimesnėse studijose. Nebūtina tapti profesionaliu pianistu, kad pajustum šio instrumento muzikavimo pilnatvę, o pianistinių įgūdžių lavinimas visapusiškai gerina vaikų koordinaciją ir psichomotoriką, stipriną valią ir ištvermę, turtina vidinį pasaulį. Mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas harmoningam vaiko vystymuisi, brandžios asmenybės ugdymui. Savo įgūdžius fortepijono skyriaus mokiniai parodo mokyklos koncertuose, miesto renginiuose, rajoniniuose ir respublikiniuose festivaliuose bei konkursuose.

Fortepijoną dėsto mokytojos metodininkės Rasa Kanišauskaitė, Neringa Mišeikienė, Loreta Bakučionienė, Nerija Vasiliauskienė, vyresniosios mokytojos Jovita Tumasonienė, Natalija Burdienė, mokytoja Asta Kvasytė.

Smuikas – populiarus ansamblių, orkestrų ir kaimo kapelų instrumentas. Grojimas juo lavina klausą, reakciją, valią, savikontrolę. Smuiką dėsto mokytoja metodininkė Marina Matulevičienė ir vyresnioji mokytoja Ieva Tijūnėlienė.

Akordeonas – nepamainomas kaimo kapelos, namų ir masinių švenčių dalyvis. Juo taip pat kaip ir fortepijonu galima groti tiek solo, tiek ansambliuose. Akordeoną dėsto mokytoja metodininkė Rasa Mikiškienė, vyresnioji mokytoja Aldona Kovalevskienė.

Birbynė – tautinis instrumentas, nepamainomas folkloriniuose ansambliuose. Įdomiai ir savitai skamba juo atliekamas klasikinis repertuaras. Birbynę dėsto mokytojas metodininkas Kastytis Mikiška.

Grojimas pučiamaisiais instrumentais labai teigiamai veikia muzikanto organizmo fiziologiją, visapusiškai jį stiprina. Moksleiviai gali rinktis fleitą, saksofoną, bei visą gamą varinių pučiamųjų – trimitą, kornetą, fliugelhorną, althorną, valtorną, eufoniją, tromboną ir tūbą. Įvairus pučiamųjų repertuaras nuo klasikos iki džiazo ir pramoginių žanrų suteikia mokiniams plačias muzikavimo galimybes. Mokykloje yra fanfarinis orkestras. Dėsto mokytojai metodininkai Arvydas Mišeikis ir Sigitas Gumuliauskas, mokytojai Vilmantė Kaziulytė, Nojus Jurkus, Tomas Botyrius ir Mindaugas Gecevičius.

Mušamųjų instrumentų klasėje dėsto vyresnysis mokytojas Tomas Lukošius.

Pagrindinio instrumento pamokos vyksta individualiai, o grupėse mokoma solfedžio ir muzikos istorijos dalykų. Dirba mokytojos metodininkės Roma Gorlačiovienė ir Sandra Stasiūnaitė – Luskevičienė.

Mokiniai gali muzikuoti įvairių sudėčių instrumentiniuose ansambliuose, fanfariniame orkestre, dalyvauti koncertuose, festivaliuose, konkursuose, kūrybinėse stovyklose. Mokykla organizuoja išvykas į koncertus, teatrų spektaklius. Mokykloje nuolatos rengiami koncertai – susitikimai su žymiais atlikėjais.

 

CHOREOGRAFIJOS SKYRIUS 

Be lietuvių liaudies šokių čia mokoma klasikinių, folklorinių, pasaulio tautų šiuolaikinių šokių. Mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas harmoningam vaiko vystymuisi, plastiškumui, judesių koordinacijai, grakščiai, taisyklingai laikysenai. Mokyklos šokėjai aktyviai dalyvauja koncertuose, bendruose su muzikos ir dailės skyriais rengiamuose integruotuose projektuose, kūrybinėse stovyklose ir kituose mokyklos, miesto, regiono bei nacionaliniuose renginiuose. Aktyviai koncertuoja mokyklos tautinių šokių kolektyvas “Žvaigždūnė” (vadovė Birutė Mažrimienė) su instrumentiniu ansambliu (vadovas Kastytis Mikiška).  Mokyklos choreografijos skyriaus absolventai šoka įvairiuose meno kolektyvuose, yra pasirinkusių profesionalų kelią.

Choreografijos ugdymo programos trukmė – 7 metai. Šiuo metu su mokiniais dirba vyresniosios mokytojos Birutė Mažrimienė ir Vida Bagdonienė, joms talkina koncertmeisterės Božena Beliak, Rimantė Žuolytė  ir  Roma Gorlačiovienė.

Choreografiniu (šokio raiškos) ugdymu siekiama suteikti galimybę kiekvienam grožį, išbandyti choreografinius gabumus, skatinti moksleivio meninę brandą.

Lietuvių sceninio šokio pagrindai – lietuvių sceninio šokio žingsniai, pagrindinės rankų padėtys, susikabinimai ir figūros šokyje.

 Klasikinio šokio pagrindai – klasikinio šokio abėcėlė: kojų verstumo lavinimas, taisyklinga laikysena, lankstumas, lengvas aukštas šuolis, judesio koordinacijos ugdymas.

 Lietuvių liaudies papročiai ir folklorinis šokis supažindina su lietuvių liaudies kalendoriniais, darbo , šeimos gyvenimo papročiais bei su jais susijusiais folkloriniais šokiais, rateliais, lietuvių tautiniais kostiumais.

Lietuvių sceninis šokis supažindina ir išsamiai studijuoja sceninį šokį ir muziką kaip kultūros reiškinį, išmoko suvokti ir puoselėti lietuvių sceninio šokio autorių kūrybinį palikimą.

Klasikinis šokis atveria kelią į kūno judesių grožį, jutimų pasaulį, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir kūrybiškumui.

Pasaulio tautų sceninis šokis supažindina moksleivius su įvairių pasaulio tautų liaudies choreografija ir muzika, plėtoja komunikabilumą, intelektą ir įgūdžius, lavina estetinį skonį ir kultūrinę savimonę.

Šiuolaikinis pramoginis šokis plėtoja moksleivių pasaulėžiūrą, padeda suprasti šokį kaip istorinio – kultūrinio laikotarpio dalį, skatina domėjimąsi kultūrinio gyvenimo naujovėmis.

Sceninė raiškos individualūs užsiėmimai keičiami į grupinius bendrų repeticijų ar atskirų grupių užsiėmimus bei koncertinę  praktiką.

Moksleiviai į pradinio mokymo pirmąją klasę priimami nuo 6 metų.

Jeigu pasiruošimo lygis atitinka reikalavimus, mokiniai iš karto gali būti priimami ir į aukštesnę klasę.

Choreografijos dalykų pamokos vyksta grupėmis. Grupė gali būti formuojama pagal konkretiems mokiniams iškeltą konkrečią užduotį, todėl jos sudėtis gali keistis.

Pradinio ugdymo programa yra 3 metų.

Pagrindinio ugdymo programa trunka 4 metus.

.

DAILĖS SKYRIUS

Dailė – tai ne vien piešimas, kaip dažnai manoma. Vaikai mokomi piešti ir tapyti įvairia technika – pieštuku, anglimi, tušu, guašu, tempera, akvarele, tekstilės dažais. Taip pat mokoma grafikos, skulptūros, keramikos. Dėstomi dailės pažinimo dalykai, užsiimama laisva kūryba. Organizuojami susitikimai su žymiais dailininkais, lankomos jų dirbtuvės ir parodos, darbas vyksta ir gamtoje, kūrybinėse stovyklose- pleneruose, kur vaikai susipažįsta ir studijuoja Trakų krašto kultūros paveldą. Plenero metu sukaupta medžiaga naudojama kuriant piešinius visų mokslo metų eigoje.
Geriausi mokinių darbai pristatomi respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, eksponuojami parodose. Dailės skyriaus mokiniai su kitais skyriais dalyvauja bendruose meniniuose renginiuose, kuria dekoracijas, programėles ir logotipus. Dailės skyrių baigė jau kelios absolventų laidos, iš kurių ne vienas mokinių pasirinko tolimesnį su daile susijusį kelią .

Dailės ugdymo programa  trunka 5 metus. Priimami įvairaus amžiaus vaikai. Mokymosi metu išugdytas meninis skonis, spalvų ir formų pojūtis  – tai turtas, išliksiantis visam gyvenimui.

Su mokiniais dirba vyresnieji mokytojai Renata Mečkovskienė, Girėnas Širbinskas, mokytojas Jonas Mečkovskis.

Tikslas: įvesti mokinį į dailės ir vaizduojamojo meno pasaulį, supažindinti su jo įvairove ir galimybėmis saviraiškai. Sudaryti sąlygas kuriančios, mąstančios ir tolerantiškos asmenybės, branginančios savo tautos ir pasaulio kultūrą ugdymui, jos estetinės patirties formavimui.

Piešimas padeda suvokti tikrovės formų įvairovę, formuoti jų perteikimo bei studijavimo įgūdžius.

Tapyba – tai tapybinio aplinkos suvokimo ir perteikimo bei spalvos, kaip dailės raiškos priemonės, naudojimo pagrindai. Ji apima spalvininkystę, tapybinę plastiką, formos ir erdvės kūrimą spalva, įvairias tapybos technikas ir kt..

Kompozicija supažindina su dailės kūrinio kūrimo principais. Ji apima kompozicijos pagrindus ir pasirenkamąsias dailės šakas.

Skulptūra – erdvinės formos suvokimo ir kūrimo pagrindai. Ji apima lipdybą, skulptūrą, erdvinę plastiką, erdvinės formos kompoziciją, formą erdvėje, mažąją plastiką, skulptūrinį objektą ir kt..

Dailėtyra apima dailės istoriją, teoriją ir kritiką, supažindina su dailės ir architektūros istorine raida, kūrimo istoriniu ir kultūriniu kontekstu, dailės rūšimis, žanrais, ir vizualinės kalbos pagrindais, formuojantis individualų mokinio santykį su kūriniu, ugdantis sugebėjimą vertinti.

Savarankiškai pasirengę moksleiviai gali būti priimami į bet kurią klasę.

Pradinio ugdymo programa yra 3 metų.

Pagrindinio ugdymo programa trunka 4 metus.