Muzika, dailė, šokis

MUZIKOS SKYRIUS

Muzikinio ugdymo branduolys – tai moksleivių meninę raišką ir brandą užtikrinanti muzikos dalykų visuma. Muzikos skyriuje mokomi moksleivių meninę raišką užtikrinančio muzikinio ugdymo branduolio dalykai.

Muzikavimas (pagrindinis instrumentas). Muzikavimo tikslas – puoselėjant individualumą ir prigimtines galias, padėti mokiniams įgyti instrumentinio muzikavimo žinių ir įgūdžių, kurių reikia kūrybiškumui atskleisti. Pradinio muzikavimo dalyko programoje (1 – 3 mokymo metais) susipažindinama su instrumento valdymo įgūdžiais, meninės išraiškos priemonėmis. Pagrindinio muzikavimo dalyko programoje (4 – 7 mokymo metais) plėtojamos muzikavimo, instrumento technologijos pažinimo ir muzikinės saviraiškos galimybės. Dalyko programos derinamos su mokyklos mokomųjų  kolektyvų programomis.

Antrasis muzikos  instrumentas. Dalyko tikslas – plėtoti muzikos suvokimą, muzikinį komunikabilumą, muzikavimo įgūdžius.

Solfedžio. Dalyko tikslas – plėtoti bendruosius muzikinius gebėjimus: ritmo, dermės, intonavimo pojūtį, klausą, muzikinę atmintį.

Muzikos istorija. Dalyko tikslas – pažinti muzikinės kultūros ištakas ir raidą, stilistines ypatybes, žanrus, muzikos ir kitų menų sąveiką, kultūros epochas.

Solfedžio ir muzikos istorijos dalykų moko mokytojos metodininkės Roma Gorlačiovienė ir Sandra Stasiūnaitė – Luskevičienė.

Siūloma mokytis groti įvairiais instrumentais.

Fortepijonas suteikia labai plačias galimybes tiek solo, tiek muzikuoti įvairiuose ansambliuose. Moksleiviai įgyja ne tik specialybės, bet ir ansamblinio grojimo teorines ir praktines žinias, kurias puikiai naudoja ir tolimesnėse studijose. Nebūtina tapti profesionaliu pianistu, kad pajustum šio instrumento muzikavimo pilnatvę, o pianistinių įgūdžių lavinimas visapusiškai gerina vaikų koordinaciją ir psichomotoriką, stipriną valią ir ištvermę, turtina vidinį pasaulį. Mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas harmoningam vaiko vystymuisi, brandžios asmenybės ugdymui. Savo įgūdžius fortepijono skyriaus mokiniai parodo mokyklos koncertuose, miesto renginiuose, rajoniniuose ir respublikiniuose festivaliuose bei konkursuose.

Fortepijoną dėsto mokytojos metodininkės Rasa Kanišauskaitė, Neringa Mišeikienė, Loreta Bakučionienė. Vyresniosios mokytojos Jovita Tumasonienė, Natalija Burdienė, mokytoja Asta Kvasytė,  Laima Smolskaitė – Sarpalė.

Smuikas – vienas iš svarbiausių šiuolaikinių muzikos instrumentų. Jis mažiausias iš styginių instrumentų šeimos. Pirmosios žinios apie smičių mus pasiekia iš IX a. Persijos ir Kinijos. Tobulumo smuikas pasiekė apie 1700 m. didžiųjų italų smuikų meistrų Amačių, Gvarnerių ir Stradivarijų šeimų dirbtuvėse. Pirmosios rašytinės žinios apie smuiką Lietuvoje siekia XIV amžių. Grojimas smuiku lavina klausą, judesių koordinaciją, smulkiąją motoriką.  Smuiką dėsto mokytoja metodininkė Ieva Tijūnėlienė ir vyresnioji mokytoja  Ingrida Šimulionienė.

Akordeonas – šiuolaikinis akordeonas yra ištobulintas muzikos istrumentas, mėgiamas ir populiarus klausytojų tarpe. Juo grojama solo, ansambliuose, orkestruose. Akordeoną dėsto mokytoja metodininkė Rasa Mikiškienė, vyresnioji mokytoja Vaida Baronienė, pradedantysis mokytojas Martynas Žemaitis.

Birbynė, lamzdelis, skrabalai – originalūs lietuviški instrumentai. Įdomiai ir savitai skamba jais atliekamas šiuolaikinis, klasikinis, liaudiškas repertuaras. Šiuos instrumentus dėsto mokytojas metodininkas Kastytis Mikiška.

Grojimas pučiamaisiais instrumentais labai teigiamai veikia muzikanto organizmo fiziologiją, visapusiškai jį stiprina. Moksleiviai gali rinktis fleitą, saksofoną, bei visą gamą varinių pučiamųjų – trimitą, kornetą, fliugelhorną, althorną, valtorną, eufoniją, tromboną ir tūbą. Įvairus pučiamųjų repertuaras nuo klasikos iki džiazo ir pramoginių žanrų suteikia mokiniams plačias muzikavimo galimybes. Mokykloje yra fanfarinis orkestras. Dėsto mokytojas metodininkas Arvydas Mišeikis, vyresnysis mokytojas Ričardas Čiupkovas, mokytojai Nojus Jurkus, Mindaugas Gecevičius, Rokas Podelis, ir Ugnė Čepulytė, pradedantysis mokytojas Valentas Marozas.

Mušamųjų instrumentų klasėje mokoma groti ritminiais (būgnai, gongai, varpeliai ir kt.), melodiniais (marimba, kslilofonas, vibrofonas) instrumentais. Dėsto  mokytojas metodininkas Tomas Lukošius.

Pagrindinio instrumento pamokos vyksta individualiai.

Mokiniai, muzikuodami įvairių sudėčių instrumentiniuose ansambliuose bei fanfariniame orkestre, dalyvauja koncertuose, festivaliuose, konkursuose, kūrybinėse stovyklose, meniniuose projektuose. Mokykla organizuoja išvykas į koncertus, teatrų spektaklius. Mokykloje nuolatos rengiami koncertai – susitikimai su žymiais atlikėjais.

 

ŠOKIO SKYRIUS 

Be lietuvių liaudies šokių mokykloje mokoma klasikinių, folklorinių, pasaulio tautų šiuolaikinių šokių. Mokymo procese didžiausias dėmesys skiriamas harmoningam vaiko vystymuisi, plastiškumui, judesių koordinacijai, grakščiai, taisyklingai laikysenai. Mokyklos šokėjai aktyviai dalyvauja koncertuose, bendruose su muzikos ir dailės skyriais rengiamuose integruotuose projektuose, kūrybinėse stovyklose ir kituose mokyklos, miesto, regiono bei nacionaliniuose renginiuose. Aktyviai koncertuoja mokyklos tautinių šokių kolektyvai “Žvaigždūnė” (vadovė Birutė Mažrimienė), “Gandriukas” (vadovė Akvilė Prakapienė), mokytojos V. Bagdonienės jaunučių ir jaunių grupės. Šokėjai koncertines programas rengia drauge su instrumentiniu ansambliu (vadovas Kastytis Mikiška).  Mokyklos šokio skyriaus absolventai šoka įvairiuose meno kolektyvuose, yra pasirinkusių profesionalų kelią.

Šiuo metu su mokiniais dirba vyresniosios mokytojos Birutė Mažrimienė, Vida Bagdonienė ir  Akvilė Prakapienė. Joms talkina koncertmeisterės Božena Račinska, Rimantė Žuolytė .

Šokio raiškos ugdymu siekiama padėti mokiniams įgyti šokio žinių, ugdyti šokio gebėjimus, plėtoti šokio ir bendrąsias kompetencijas.

Lietuvių sceninis šokis – lietuvių sceninio šokio žingsniai, pagrindinės rankų padėtys, susikabinimai ir figūros šokyje.

Klasikinis šokis – klasikinio šokio abėcėlė: kojų verstumo lavinimas, taisyklinga laikysena, lankstumas, lengvas aukštas šuolis, judesio koordinacijos ugdymas. atveria kelią į kūno judesių grožį, jutimų pasaulį, kuria prielaidas asmens saviraiškai ir kūrybiškumui.

Lietuvių liaudies papročiai ir folkloras - supažindina su lietuvių liaudies kalendoriniais, darbo , šeimos gyvenimo papročiais bei su jais susijusiais folkloriniais šokiais, rateliais, lietuvių tautiniais kostiumais.

Sceninio šokio ansamblis supažindina ir išsamiai studijuoja sceninį šokį ir muziką kaip kultūros reiškinį, išmoko suvokti ir puoselėti lietuvių sceninio šokio autorių kūrybinį palikimą.

Pasaulio tautų šokis supažindina moksleivius su įvairių pasaulio tautų liaudies šokiais ir muzika, plėtoja komunikabilumą, intelektą ir įgūdžius, lavina estetinį skonį ir kultūrinę savimonę.

Sceninė raiška vystoma per koncertinę  praktiką.

Šokio dalykų pamokos vyksta grupėmis. Grupė gali būti formuojama pagal konkretiems mokiniams iškeltą konkrečią užduotį, todėl jos sudėtis gali keistis.

Pradinio ugdymo programa yra 3 metų.

Pagrindinio ugdymo programa trunka 4 metus.

.

DAILĖS SKYRIUS

Dailė – tai ne vien piešimas, kaip dažnai manoma. Vaikai mokomi piešti ir tapyti įvairia technika – pieštuku, anglimi, tušu, guašu, tempera, akvarele, tekstilės dažais. Taip pat mokoma grafikos, skulptūros, keramikos. Dėstomi dailės pažinimo dalykai, užsiimama laisva kūryba. Organizuojami susitikimai su žymiais dailininkais, lankomos jų dirbtuvės ir parodos, darbas vyksta ir gamtoje, kūrybinėse stovyklose- pleneruose, kur vaikai susipažįsta ir studijuoja Trakų krašto kultūros paveldą. Plenero metu sukaupta medžiaga naudojama kuriant piešinius visų mokslo metų eigoje.
Geriausi mokinių darbai pristatomi respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, eksponuojami parodose. Dailės skyriaus mokiniai su kitais skyriais dalyvauja bendruose meniniuose renginiuose, kuria dekoracijas, programėles ir logotipus. Dailės skyrių baigė jau kelios absolventų laidos, iš kurių ne vienas mokinių pasirinko tolimesnį su daile susijusį kelią .

Mokymosi metu išugdytas meninis skonis, spalvų ir formų pojūtis  – tai turtas, išliksiantis visam gyvenimui.

Su mokiniais dirba vyresnieji mokytojai Renata Mečkovskienė, Girėnas Širbinskas, Jonas Mečkovskis.

Tikslas: padėti mokiniams įgyti, nuosekliai ir sistemingai ugdyti dailės srities meninius gebėjimus, individualumą, kultūrinį sąmoningumą, estetinę nuovoką, tenkinti dailės pažinimo ir raiškos poreikius.

Grafinė raiška supažindina su nesudėtingomis grafinėmis technikomis, atspaudais, piešimu tušu, pieštuku, kreidelėmis.

Erdvinė raiška formuoja komponavimo plokštumoje, erdvinės formos kūrimo, formų komponavimo tarpusavyje pradinius įgūdžius.

Spalvinė raiška padeda suvokti pagrindinių, papildomų chromatinių ir achromatinių spalvų maišymą, atsapalvius, šiltų – šaltų bei tamsių – šviesių spalvų sąvokas, nuotaikų kūrimą spalvomis.

Dailės pažinimas ir reflektavimas padeda suteikti dailės suvokimo pradmenis ir formuoti pradinius dailės raiškos įgūdžius.

Piešimas padeda suvokti tikrovės formų įvairovę, formuoti jų perteikimo bei studijavimo įgūdžius.

Tapyba – tai tapybinio aplinkos suvokimo ir perteikimo bei spalvos, kaip dailės raiškos priemonės, naudojimo pagrindai. Ji apima spalvininkystę, tapybinę plastiką, formos ir erdvės kūrimą spalva, įvairias tapybos technikas ir kt..

Kompozicija supažindina su dailės kūrinio kūrimo principais. Ji apima kompozicijos pagrindus ir pasirenkamąsias dailės šakas.

Skulptūra – erdvinės formos suvokimo ir kūrimo pagrindai. Ji apima lipdybą, skulptūrą, erdvinę plastiką, erdvinės formos kompoziciją, formą erdvėje, mažąją plastiką, skulptūrinį objektą ir kt..

Dailėtyra apima dailės istoriją, teoriją ir kritiką, supažindina su dailės ir architektūros istorine raida, kūrimo istoriniu ir kultūriniu kontekstu, dailės rūšimis, žanrais, ir vizualinės kalbos pagrindais, formuojantis individualų mokinio santykį su kūriniu, ugdantis sugebėjimą vertinti.

Pradinio ugdymo programa yra 3 metų.

Pagrindinio ugdymo programa trunka 4 metus.